Kava man visada buvo daugiau nei gėrimas – tai ritualas, akimirka sau, o dažnai ir galimybė pabendrauti su kitais. Bet mano kelias iki pirmojo tikro kavos puodelio buvo pilnas smalsumo, atradimų ir net šiek tiek baimės.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Esu žmogus, kuris visada renkasi „geriau mažiau, bet kokybiškiau“. Kai buvau 15–16 metų, pirmą kartą rimčiau susidomėjau kava. Iki tol namuose gerdavau tik užpilamą kavą – tiesiog užpili verdančiu vandeniu, ir viskas. Tačiau vieną dieną Alytuje, picerijoje „Pica“, viskas pasikeitė. Ten pirmą kartą paragavau espresso.
Prisimenu, kaip paėmiau puodelį į rankas – mažytis, bet sklidinas stiprios kavos aromato. Pirmas gurkšnis mane iškart nustebino. Širdis pradėjo daužytis taip, kaip niekada anksčiau. Tada ir išsigandau – galvojau, ar tai normalu, kiek tai truks? Tačiau praėjus baimei supratau, kad man patinka. Mintyse pasakiau sau: „Noriu dar.“
Mano pirmųjų gurkšnių paieškos
Visgi tas espresso poveikis mane šiek tiek išgąsdino, todėl kurį laiką grįžau prie užpilamos kavos. Bet tada pradėjau ieškoti – kokia gi yra mano kavos skonis? Man patinka švelni kava, kuri nėra per rūgšti ir per daug karti. Taip, pamažu, kava tapo neatsiejama mano kasdienybės dalimi.
Kava visada buvo šalia: rytas prasidėdavo su puodeliu kavos, pietūs – taip pat su ja, o vakarai dažnai baigdavosi dar vienu puodeliu. Man svarbu ne tik pati kava, bet ir ritualas – paimti puodelį į rankas, pajusti jo šilumą ir mėgautis tomis trumpomis akimirkomis.
Kodėl kava man tokia svarbi?
Labiausiai mėgstu gerti kavą iš porcelianinio puodelio. Tai, manau, daro kavos gėrimą dar ypatingesnį. Tiesa, kava tokiame puodelyje greitai atvėsta, todėl reikia ją išgerti greitai. Bet tai irgi savaip žavu – kava turi savybę keisti skonį, kai vėsta. Kartais net smagu palaukti ir pajusti, kaip skonis kinta.
Pirmojo puodelio prisiminimai
Kai dabar prisimenu savo pirmąjį espresso, man kyla šypsena. Tuo metu tai buvo ne tik naujas skonis, bet ir nauja emocija. Iš pradžių šiek tiek išsigandau, tačiau vėliau suvokiau, kad tai – pradžia mano kavos kelionės. Kiekvienas puodelis dabar primena man tą pirmąją akimirką ir kviečia ieškoti dar daugiau skonių, dar daugiau ritualų.
Kava man – tai ne tik gėrimas. Tai mano rytinis draugas, ramybės akimirka ir mažas malonumas, kuris visada šalia. Jei dar neragavote kavos, kviečiu jus pabandyti – kas žino, galbūt tai taps ir jūsų ritualu.